Loading...

EMOCIJŲ PSICHOLOGIJA

Paleisk emocinę įtampą!

Kas yra Emocijų psichoterapija

Kokiems žmonėms naudinga Emocijų psichoterapija

Emocijų psichoterapija padeda žmonėms, kurie kenčia nuo tokių stiprių ir nuolat pasikartojančių jų gyvenime emocijų ir emocinių būsenų, kaip nerimas ir įvairios baimės, panikos ir nerimo priepuoliai, negalėjimas atleisti (nuoskauda) ar priimti situacijos (susitaikyti), pykčio ir agresijos priepuoliai, užsitęsęs liūdesys, įvairios depresinės ar disforinės būsenos.

Kaip veikia Emocijų psichoterapija

Emocijų psichoterapijos esmė yra padėti žmogui išjausti ir įsisąmoninti jį užvaldančią emociją ar emocinę būseną ir tokiu būdu išmokti ją paleisti. Specialisto kabinete žmogus to mokosi, o realus paleidimas vyksta tikrose to žmogaus gyvenimo situacijose, kur jis pradeda pastebėti savyje, įsisąmoninti, išjausti ir jau tuomet paleisti neigiamą emociją ją sukėlusioje situacijoje.

Kuo skiriasi nuo kitų psichoterapijų

Tiems, kurie jau kiek susidūrę su skirtingomis psichoterapijomis, būtų svarbu žinoti, kad terapinis darbas vyksta ne „per protą“, bet per jausmų įsisąmoninimą. Todėl vien „protingas“ pokalbis su specialistu kabinete gali būti mažai veiksmingas, kadangi mūsų stiprus ir neadekvatus emocinis reagavimas glūdi mūsų pasąmonėje, kurią galima pasiekti tik švelniai keičiant savo sąmonės būseną. Keičiantis sąmonės būsenai kinta galvos smegenų elektromagnetiniai dažniai ir pasąmoninė informacija, esanti žmogaus dešiniajame pusrutulyje, pradeda lėtai „tekėti“ į kairį, už logiką atsakingą pusrutulį. Tokiu būdu žmogui po truputi tampa akivaizdūs (sąmoningi) dalykai, kurie jam anksčiau buvo neprieinami (pasąmoningi).

Pasiekti emocinės įtampos pasąmoninius motyvus

To pasiekti įmanoma taikant sąmoningumo praktikas (Mindfulness) ir kartu kalbantis apie problemą. Pats efektyviausias emocijų paleidimo mokymasis taip ir vyksta: atliekamos sąmoningumo praktikos ir tarpuose yra analizuojamas problemos (neigiamos emocijos) įsisąmoninimas. Kartu su Mindfulness ir kalbėjimusi apie klientą užvaldančią emociją (-as) ir tai sukeliančias situacijas yra labai naudingos papildomos asmenybės išjautimo/supratimo priemonės. Viena iš jų yra asmenybės testas Neo-PIR, kurį danai rekomenduoju savo klientams: jeigu žmogus jį nuoširdžiai užpildo, laikydamasis instrukcijų (tai yra atsako į klausimus spontaniškai ir „ilgai negalvodamas“), tuomet testo rezultatų tikslumas labai dažnai nustebiną patį tiriamąjį. Kita labai naudinga priemonė yra papildomi specialūs klausimynai, kurios duodu pildyti klientams namie, o vėliau konsultacijose juos naudinga paskaityti. Taip pat rekomenduoju išmokti reguliariai rašyti savo emocinės būsenos savistabą, pagal tam tikrą metodiką.

Daugiau apie Emocijų psichoterapija

Gyvenime žmogus susiduria su įvairaus sudėtingumo ir sunkumo situacijomis, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus Likimo. Reaguodamas į savo gyvenimo situacijas žmogus natūraliai patiria tam tikras emocijas. Pavyzdžiui, žmogus, kuris gavo gerą darbą, patiria džiaugsmą, optimizmą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Kitas žmogus, kuris negavo norimo darbo, gali patirti liūdesį, pyktį, nesupratimą, nusivylimą darbdaviais ir savimi, savivertės kritimą ir padidėjusį nepasitikėjimą savimi. Tačiau reikėtų skirti „normalų“ emocijos išgyvenimą (pagal stiprumą ir trukmę) ir neadekvačiai stiprų išgyvenimą. Tarkim, natūralu, kad kai žmogus negauna norimo darbo, jis jaučia neigiamus jausmus, tačiau sveikos psichikos savybė yra adaptuotis prie situacijos, ją priimti, susitaikyti su ja... ir „eiti toliau“. Tačiau kai kuriems žmonėms nepavyksta priimti situacijos: toks žmogus, negavęs norimo darbo, ilgai negalės „paleisti“ tos situacijos, išgyvens visą „paletę“ neigiamų jausmų, kurie jį užvaldys ir „persmelks“. „Permirkęs“ savo negatyve žmogus pradeda keistis kaip asmenybė, keičiasi į blogąją puse jo bendravimas su aplinkiniais, reagavimas į aplinką, atsiranda fizinių ir psichinių sutrikimų. Taigi, jeigu pastebėjote, kiekvienas iš mūsų turime silpnybę tam tikroms vis pasikartojančioms mūsų gyvenimo situacijoms, kuriose vėl ir vėl neadekvačiai stipriai reaguojame. Žmogui, kuris ankstyvoje vaikystėje patyrė atstūmimą šeimoje, ši situacija tikėtina vėl kartosis darželyje, mokykloje, universitete ir toliau gyvenime. Kodėl taip atsitinka? Anot tų, kurie tiki pasikartojančiais gyvenimai, mes vėl atgimstame, kad išmoktume tam tikras pamokas, tai yra išmoktume su Meile ir Priėmimu sutikti savo gyvenimo situacijas, kuriose mes turėtume patirti daug prieštaringų, dažniausiai neigiamų jausmų. Pavyzdžiui, žmogus, kuris negavo norimo darbo, turėtų mokytis išjausti savo negatyvą, jį paleisti, priimti tą situaciją, pamatyti joje „mokomąją prasmę“ ir su Tikėjimų ir išmintimis eiti toliau gyvenimo keliu.

Žemiau pateikiu keletą terminų, susijusiu su mūsų emociniu reagavimų: susidūrę su specialia literatūra, ne visada yra aišku, kas turima omenyje:

Neurotiškumas – polinkis stipriau nei kiti žmonės [neigiamai] emociškai reaguoti į gyvenimo įvykius. Tai yra didesnis jautrumas išgyventi tam tikrą emociją ją sukeliančioje situacijoje. Pvz.: įsivaizduojamo ar tikro pavojaus atveju nerimastingas žmogus išgyvena žymiai stipresnį nerimo jausmą, nei žmogus su standartiniu* emociniu reagavimu. *Kiekvienoje visuomenėje matuojamas emocinės išraiškos standartas, kaip, pavyzdžiu Neo-PIR (LT) asmenybės bruožų teste

Pozityvumas - asmenybės charakterio savybė sugebėti labiau (ilgiau, stipriau) išlaikyti teigiamas emocijas (situacijos priėmimą su meile ir supratimu, tolerantiškumas, supratimas ir pan.) susiduriant su nepalankiomis situacijomis ar žmonėmis. Pozityvumas labai susijęs su savo Likimo (Dievo valia, tikintiems tuo) priėmimu. Pozityvumas gali būti lavinamas sąmoningumo praktikomis, kūno pajautimo praktikomis ir malda.