Loading...

EMOCIJŲ PSICHOLOGIJA

Paleisk emocinę įtampą!

Kas yra Mindfulness

Galimybė pabūti su savimi

Sustoti. Pabūti su savimi. Sustabdyti akimirką. Pabūti „Čia ir dabar“. Sulėtinti savo mąstymo tempą. Susikaupti į dėmesingą kvėpavimą, į kūno pojūčius, į manyje esančias emocijas ir mintis. Pajausti: „ką aš jaučiu šiuo metu?“: ar manyje vyrauja šilti jausmai – geranoriškumas, noras padėti ir suprasti, Meilė; ar tai yra nerimas, nuoskauda, o gal tai susierzinimas ar pyktis? Ar užsitęsęs slogulys....

Išsivalymas nuo negatyvių emocijų

Išsivalymas nuo stiprių emocijų – nerimo, nuoskaudos, depresijos ar kitų – prasideda nuo mokymosi tas emocines būsenas pastebėti savyje, išjausti ir tik tuomet jas paleisti. Teorinis stiprių, mus užvaldančių emocijų, paleidimo mechanizmas yra gan plačiai aprašytas. Tačiau kaip tai įgyvendinti praktiškai, tai yra išjausti, įsisąmoninti mumyse esančias ir mus užvaldančias stiprias emocijas, nėra visada aišku. Būtent tam yra skirtas šis sąmoningumo praktikų kursas mūsų institute.

Kas veda Mindfulness mokymus

Marius Šulčys Mindfulness mokymus veda nuo 2015 metų, pats psichologas įsisąmoninimą praktikuoja jau daugiau nei 27 metai. Kurso medžiaga yra nuolat tobulinama ir papildoma, tačiau pats kursas išlieka apie tuos pačius svarbiausius dalykus: dėmesingumą, sąmoningą kvėpavimą, savęs pajautimą bei mokymąsi paleisti savo sunkias emocijas. Sąmoningumo praktika puikia tinka žmonės, kenčiantiems nuo įvairių emocinių būsenų: depresijos, nerimo, kaltės, nuoskaudos, pykčio priepuolių.

Įsisąmoninimas savęs per dėmesingą kvėpavimą

Tiems, kuriuos vargina skausmingi emociniai išgyvenimai, anksčiau ar vėliau tenka susidurti su dėmesingo kvėpavimo sąvoka, kuri yra kertina bandant suprasti, kas tai yra - „įsisąmoninimas, išjautimas“? Paprastai tariant, dėmesingas kvėpavimas yra tai, kas padeda savyje pastebėti ir išjausti stiprias emocijas, tačiau žodžiais tai aprašyti gan sunku, svarbiausia yra tai išbandyti praktiškai!

Kaip mokomasi Mindfulness

Mindfulness yra savęs pajautimo metodika, susidedanti iš kelių praktikų, kurių tikslas yra išmokti save įsisąmoninti, pastebėti savyje kylančias ir užvaldančias emocijas, taip pat išmokti suvaldyti mus „užsukančias“ ir nuolat besikartojančias įkyrias mintis. Visas mokymasis vyksta per praktinį darbą individualiai arba mini grupėje, po sąmoningumo praktikų atlikimo yra aptariami teoriniai praktikų akcentai, diskutuojama, kas grupių dalyviams sekėsi atlikti geriau, kas sunkiau. Kiekvieno užsiėmimo pabaigoje dalyviai e-paštu gauna išsamų aprašymą to, kas buvo daryta, kokie yra minėtų praktikų tikslai, aprašytos pačios praktikos.

Daugiau apie Mindfulness

Tam, kad išmokti išsivaduoti iš užvaldančių neigiamų emocijų (jausmų), reikėtų suprasti jų prigimtį.... Jausmai yra automatinės, tačiau nuo mūsų vertinimo priklausančios reakcijos, kylančios į situacijas, kuomet mūsų interesai yra patenkinami, arba ne. Kai mums gerai, kyla „geri“ jausmai, kai mums blogai – kyla „blogi“ jausmai. Kabutės reiškia, kad nėra gerų ar blogų jausmų, visi jausmai iš esmės yra geri (jie gali būti malonūs arba nemalonūs mums), nes kažkuo mums tarnauja, netgi jeigu mes dėl to patiriame diskomfortą.

Jausmų neįmanoma nuslopinti, nejausti. Žmonės dažniausiai stengiasi ignoruoti ir nuslopinti neigiamus jausmus, susijusius su nemaloniomis situacijomis – bet tie jausmai niekur nedingsta, jie nukeliauja į pasąmonę ir iš ten mus veikia nenuspėjamais būdais; reikalinga gera psichoterapija kartu su atsipalaidavimo ir įsisąmonimo pratimais, kad tuos nesąmoningus jausmus „grąžinti“ į sąmoningą lygį: juos suvokti, suvokti, kokį poveikį jie daro man.

Neįsisąmoninti, automatiškai kilę (tokia jų prigimtis) jausmai taip pat skatina žmogų gyventi „neprabudus“, vedamam savo automatinių jausmų, kurie linkę žmogų užvaldyti. Jausmų funkcija yra pranešti žmogui kažką svarbaus apie jo gyvenimą ir galbūt apie reikalingus pokyčius. Tol, kol žmogus „negirdi“ savo jausmų, juos ignoruoja, jie tik stiprėja, kol nepasiekia žmogui sunkiai pakenčiamą lygį. Taigi ignoruoti jausmų negalima, juos reikia įsisąmoninti, tai yra pastebėti, išklausyti, išgirsti ir atsižvelgti į gautą labai svarbią informaciją.

Kad pailiustruoti konkrečiais pavyzdžiais, galėtume paminėti mūsų tikrąją motyvaciją kažką daryti: kaip dažnai mes pažįstame, įsisąmoniname savo tikrąją motyvaciją kažką darant, kažko siekiant? Pavyzdžiui, mama labai rūpinasi, kad vaikas mokytųsi, darytų pamokas, lankytų būrelius, sportą, baletą ir t.t. Kai vaikas kažką atsisako daryti, priešinasi, dažnai mama rėkia ant jo, barasi, pyksta. Kokia tikroji mamos reakcija: ar tai tikrai yra rūpinimasis vaiko ateitimi? Baimė, kad vaikui netektų dirbti fizinio darbo (suaugusiojo baimių projekcija į savo vaiką)? Atsidurti prie konteinerio? Ar tai yra paprasčiausia jos Ego kontrolė vaikui? „Turi būti taip, kaip mano Ego įsivaizduoja!“ Ar ji projektuoja į vaiką savo nerealizuotas vaikystės svajones (tapti balerina pvz., kuria mama netapo)?!

Mūsų darbinė veikla yra kitas dažnai pasitaikantis atvejis, kuomet žmogus ne visada gali rišliai paaiškinti, kodėl jis pasirinko tokį darbą, kodėl jis dirba tiek daug viršvalandžiu, kodėl leidžiasi žeminamas viršininko ir kitokie atvejai. Darbinė veikla yra tiesiog dar viena sritis, galinti kažką apie mus pasakyti, jeigu mes sau kelsime klausimą.

Tikrųjų savo gyvenimo motyvų neįmanoma sužinoti be „prabudimo“ – įsisąmoninimo, kuris įmanomas pradėjus įsiklausyti į save. Kaip padaryti mūsų tikruosius motyvus (jausminiame lygmenyje, ne proto !!!) mums „pasiekiamais“, „prienamais“, kuomet psichoterapeuto pagalba tikrai bus žmogui naudinga? Atsakymas yra: kuomet pasąmoninė jausmų informacija iš dešiniojo pusrutulio susijungs su logine kairiojo pusrutulio dalimi. Kada tai gali įvykti? Kuomet žmogus yra atsipalaidavęs, nusiraminimo būsenoje, kuomet jo smegenys veikia Alpha/Theta bangų režime.

Ar įmanoma to pasiekti be meditacijos, įsisąmoninimo? Dalį informacijos įmanomą „ištraukti“ su klasikine psichoterapija, tačiau tai užima daug laiko (mano konsultavimo patirtis – 12-14 mėn., tačiau žmogus prisiliečia tik prie dalies savo problemų). Įsisąmoninimo praktika pagreitina nesąmoningos informacijos virtima sąmoninga, kas žmogui leidžia pamatyti savo tikruosius motyvus, savo galbūt neadekvatų elgesį, mąstymą, klaidingus įsitikinimus (apie tai „principuose“), įsišaknijusius elgesio šablonus.